Viešpačiui nėra laisvadienių, todėl ir gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbo, o iš tiesų ne darbo dieną, bazilikoje buvo neįtikėtinai aktyvu. Parapijos choras tądien skyrė savo laiką repeticijai, o vėliau kartu su parapijiečiais pradėjo pačias pirmąsias šį mėnesį, skirtą Švč. M. Marijai, gegužines pamaldas. Vėliau visą mėnesį į šias pamaldas kvietė ir būrėsi parapijos Marijos legiono nariai Krekenavos bazilikoje, o Linkaučių kaimo bendruomenės nariai rinkdavosi namuose savo maldas kreipti į mūsų Dangiškąją Motiną.
Pirmasis gegužės sekmadienis tradiciškai žymi Motinos dieną. Šv. Mišias tądien klebonas kun. Gediminas aukojo už gyvas ir mirusias mamas, o visi bazilikoje esantys vaikučiai teikė ypatingą palaiminimą savo mamytėms. Toks pat palaiminimas buvo teikiamas ir kaimyninėje Vadaktėlių parapijoje. Gegužės 6-oji – Vadaktėliuose šv. Jono Nepomuko atlaidų diena, tokia svarbi ne tik šiam kraštui. Šįkart net visas Krekenavos parapijos choras sugužėjo į pagalbą vargonininkui Mantui giesmėmis pagarbinti Aukščiausiąjį ir išbandyti kitas erdves maldai. Galbūt tądien visus sukvietė ir gandas, jog Vadaktėliuose bus galima ir žirgais pajodinėti, ir tradicišku šaulių karštu patiekalu pasivaišinti, ir be abejo, pamatyti Naujamiesčio mokinukų ir šaulių vaidybinę inscenizaciją apie pokario savanorius. Ir skambėjo daina, ir armonika grojo, o klebonas Gediminas kartu su vargonininku Mantu net bričkele buvo pavėžinti. Netrūko ir kermošavų saldainių! Moka Vadaktėliai atlaidus švęsti, o jeigu nesitiki, apsilankykite!
Gegužei įpusėjus imta gyventi jau kitais rūpesčiais. Artėjančios Sekminės gegužės 10-ąją sukvietė į posėdį parapijos ekonominės ir pastoracinės tarybų narius. Susirinkę ir pasiskirstę atsakomybėmis parapijiečiai ramiai ėmė ruoštis Bažnyčios gimtadieniui, aptarti buvo ir šv. Antano Paduviečio atlaidų organizaciniai reikalai. Pasirūpinę ateinančiomis iškilmėmis savo parapijoje, buvome nuvesti ir į kitą kraštą, liudyti mūsų parapijoje vykstančių Viešpaties darbų. Šiluvoje susitikome su Kauno arkivyskupijos parapijų pastoracinėmis tarybomis, kurios buvo atvykę į tęstinius mokymus kartu su savo parapijų klebonais. Iš pradžių buvo nedrąsu, bet vėliau, regint padrąsinančius savųjų veidus, tuo pačiu buvo ir labai gera pasidalinti visais jau įvykusiais ir vykstančiais pokyčiais, pasidžiaugti tarnystėmis ir savanorystėmis, paliudyti asmenines patirtis ir atrasti atsaką kituose, o dar kitiems net sukelti abejones, kad visa tai iš tiesų su Dievo valia ir pagalba vyksta mūsų parapijoje ir keičia jos žmones.
Šeštinės mūsų parapijon sukvietė ne tik savus parapijiečius, bet ir svečius iš Vilniaus. Atvykę ateitininkai turėjo ekskursiją, kurią jiems pravedė pats klebonas, o vėliau visi bendravo agapės metu bazilikos aikštėje. Tądien mus aplankė ir naujieji pažįstami iš Kėdainių rajono Lesčių Dievo Apvaizdos parapijos, sutikti mokymuose Šiluvoje. Kaip gera, kai gali sutikti ir priimti svečius Dievo namuose!
Gegužės mėnesio kasmėnesiniai Švč. M. Marijos atlaidai jau sukvietė ne tik į vidurdienio, bet ir į 10 valandos šv. Mišias. Tokia atlaidų tvarka įprasta šiltuoju metų laiku mūsų bazilikoje. Sumos metu šv. Mišias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, o jose giedojo Ukmergės kultūros centro mišrusis choras „Magnificat“, vadovaujamas Reginos Ališauskaitės. Esant tokiems puikiems orams mūsų bazilika sulaukia vis daugiau piligrimų ir maldininkų. Visus stengiamės svetingai priimti, arbata pavaišinti. Taip ir šįkart, net rankoves pasiraitoję parapijos vargonininkas, ūkvedys ir referentė viską metę į šalį karštus sumuštinius tepė ir kepė. Atlaiduose tą dieną lankėsi ne tik svečiai choristai, bet ir Trečio amžiaus universiteto studentai iš Radviliškio. Visiems agapėje užteko ir sotaus kąsnio, ir gero žodžio.
Visus metus stropiai ir ne itin (pripažįstu, kad ir man yra tekę prasnausti) parapijos Šventojo Rašto studijų grupės nariai gegužės 16-ąją rinkosi švęsti jau penktųjų tokių studijų parapijoje ciklo pabaigtuvių. Šv. Mišias šįkart šventėme pačioje bazilikoje, maldoje dėkodami, kad turime tokią unikalią galimybę studijuoti Evangeliją savo parapijoje, vadovaujami kun. Gedimino. Ne kartą studijose girdėję apie Šventosios Dvasios dovanas ir jų pilnatvę kiekvienoje parapijoje, turėjome unikalią galimybę atlikti testą ir atpažinti mums duotas dovanas. Vieni greičiausiai nutuokė turį vieną ar kitą Šventosios Dvasios dovaną, tik galbūt nežinoję, kaip ją įvardinti, kitiems testas pateikė siurprizų. Klebonui iškilmingai įteikus studijų pažymėjimus, skanavome ūkvedžio Tomo ant laužo pagaminto ir dūmais kvepiančio plovo. Visi valgė, gyrė ir dar kartojo tokį puikų valgį ir komplimentų negailėjo kulinarui. Prie puodelio arbatos ir kvapnaus Danutės dovanoto šakočio aptarėme praėjusius metus ir juokavome, kad nors ir labai prasmingi buvo mūsų studijų metai, bet kuris mokinys nenori atostogų?
Gegužės 18-ąją dieną šv. Mišios buvo aukojamos Krekenavos globos namuose, jose meldėsi ir slaugos ligoninės pacientai. Šįkart jos buvo ypatingos ir tuo, jog sulaukė garbių svečių, kurie kartu su seneliais po bendros maldos kieme susėdo prie bendro pietų stalo. Tokią gražią iniciatyvą parodė ir pietus seneliams dovanojo Radviliškių kaimo kepyklos šeimininkai Audronė ir Albinas Kisieliai, kurių geri darbai nėra garsiai afišuojami, bet nuoširdžiai daromi dėl meilės artimam savo.
Kitą dieną, šeštadienį, parapijos jaunimas, besiruošiantis Sutvirtinimo sakramentui, dalyvavo Panevėžio vyskupijos organizuotame renginyje „Užtvirtink“. Visą dieną jaunimas klausėsi liudijimų, bendravo ir dalinosi tikėjimo žinia su bendraamžiais. Šis renginys jau buvo vienas iš paskutiniųjų, visus metus vedusių jaunuolius iš pradžių atrodžiusiu nepažiniu ir formaliu, vėliau savu ir artimu Gerosios Naujienos pažinimo keliu, nebijant liudyti bendraamžiams, atpažįstant krikščioniškas tiesas ir vertybes.
Bažnyčios gimtadienis, Sekminės, mums atnešė didelį vėją, tarsi Šventosios Dvasios ženklą, jog Ji plevena virš savosios Bažnyčios, įkvepia, padrąsina ir uždega. Susirinkome bazilikon pasipuošę raudonos spalvos akcentais, o jų neturėję pasipuošė parapijos vaikų ir jaunimo pagamintais raudonsparniais paukšteliais atlapuose. Šv. Mišių homilijoje klebonas kalbėjo apie Šventosios Dvasios dovanas ir vaisius. Koks gimtadienis be torto? Šiais metais mus savo rankų darbo didžiuliu gaiviu tortu vaišino Žibartonių bendruomenės pirmininkė Aldona Vorienė. Širdingai dėkojame! Po šv. Mišių visi rinkomės į Sekminių pikniką prie Krekenavos regioninio parko direkcijos. Tradiciškai ant didžiulės keptuvės kepėme Sekminių kiaušinienę. Buvo panaudota net 250 kiaušinių, dovanotų Radviliškių kaimo duonos kepyklos. Ūkvedys, o dabar jau visiems žinomas kulinaras, Tomas kartu su būreliu pagalbininkių moterų iškepė net dviejų rūšių kiaušinienės: vyriškos (su lašinukais) ir moteriškos (su špinatais ir paprika). Įtikti turėjome kiekvieno skoniui! Sekminių piknikas įsilingavo su dainomis, žaidimais ir šokiais, o didelis vėjas nešė dainų žodžius ir armonikos garsus iki pat Krekenavos pakraščių. Tokia bendrystė buria ir artina, apjungdama mus visus į bendrą Kristaus Bažnyčią.
Gegužės 23 d., trečiadienį, Paskutinis skambutis nuskambėjo Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos abiturientams, kurie po paskutiniųjų pamokų mokykloje susirinko į Dievo namus bendrai maldai. Šv. Mišias aukojo kaimyninės parapijos klebonas kun. Alfredas Puško, tąkart pavadavęs išvykusį kleboną kun. Gediminą. Homilijoje nuskambėję kunigo žodžiai galbūt dar ne itin buvo artimi abiturientams, kuriems šiuo metu vis dar vyksta egzaminų sesija, bet mums, jau ne vieną gyvenimo egzaminą laikiusiems, tai buvo proga pergalvoti ir prisiminti savo pasirinkimus, mintimis sugrįžtant į savo mokyklines dienas. Ypatinga ši diena buvo parapijos vaikų ir jaunimo grupės „Žolynėlis“ senbūvėms Samantai, Žilvijai ir Rugilei, kurios šiemet baigia mokyklą, ir be kurių sunkiai kol kas įsivaizduojama tolesnė „Žolynėlio“ veikla.
Paskutinį gegužės šeštadienį jaunuoliai, besiruošiantys Sutvirtinimo sakramentui, išvyko į trijų dienų Šventosios Dvasios rekolekcijas Truskavoje. Jose jaunimas dirbo grupelėse, meldėsi ir aiškinosi ką, kodėl ir kaip jie turėtų liudyti, kas yra Šventoji Dvasia ir kaip Ji veikia, kaip būti Jos pripildytam. Šeštadienio vakarą visų laukė Sutaikinimo pamaldos, jose visi galėjo atlikti išpažintį, susitaikyti su Dievu ir maldoje pasiruošti jau taip greitai jų laukiančiam Sutvirtinimo sakramentui.
Gegužės mėnesio paskutinę savaitę klebonas kun. Gediminas apsilankė visur, kur vyko gegužinės pamaldos. Kreipdamiesi malda ir giesme į savo Dangiškąją Motiną, užbaigėme paskutinį pavasario mėnesį.
Nuotraukų autorius – Kęstutis Lapiniauskas