Lapkričio pirmosiomis dienomis ne tik reikia kantrybės norint pereiti gatvę ties bazilika (kas nežinote, ji veda į kapines). Tomis dienomis parapijos jaunimo ir personalo rate kyla erzelis dėl didelės „neekologijos“ kapinėse. Tikimės, kad kitais metais jis peraugs į kokią nors rudenišką „Darom“ ar „Nepirk penkto vazonėlio“ akciją. Ar prisijungsite?
Lapkričio 1 d., antradienį, 12 val. šv. Mišiose malda ir giesme kreipėmės į visus šventuosius danguje. Vakare meldėmės jau už mirusius mūsų artimuosius ir kitus Bažnyčios narius. Po pamaldų išėjus iš žvakėmis blausiai nušviestos bazilikos mus pasitiko... pirmasis sniegas!
Lapkričio 2 d., trečiadienio, šv. Mišiose taip pat prisiminėme mirusius, laiko skyrėme ir maldai prie kunigų kapų. Vakare tradiciškai susitikome Šventojo Rašto studijose.
Lapkričio 5 d., šeštadienį, į kasmėnesinį susitikimą rinkosi bazilikos patarnautojai. Šįkart mokymuose, pokalbiuose ir diskusijose dalyvavo ne tik ministrantai, bet ir jų tėveliai.
Lapkričio 11–12 dienomis (penktadienį ir šeštadienį) klebonas ir dalis parapijos jaunuolių dalyvavo Jaunimo sielovados forume Kaune. Forume susitikę jaunimo sielovados lyderiai iš visos Lietuvos dalijosi patirtimi, diskutavo, džiaugėsi bendryste. Renginyje tradiciškai pirmą kartą buvo pristatytos ateinančių metų Lietuvos Jaunimo Dienos, 2017 m. vyksiančios Vilniuje birželio mėn. pabaigoje.
Lapkričio 13 d., sekmadienį, baigiant Jubiliejinius Gailestingumo metus buvo iškilmingai užvertos Gailestingumo durys. (Aš taip ir nesupratau, kuriuo momentu jos užsivėrė.) Šv. Mišias aukojo vysk. Jonas Kauneckas, giedojo mūsų mielų kaimynų – Ramygalos parapijos – choras. Po pamaldų norintys bazilikoje galėjo susipažinti su stenduose įamžinta vyskupijos istorija, vėliau susitikti parapijos namuose sušilti prie puodelio arbatos. Net „susinepatoginau“, kai kokia savaitė po durų uždarymo pas mane į raštinę įsmuko žmogelis, prašydamas antspaudo jo Jubiliejaus pasui, tuo tarpu prie krosnelės vis dar gulėjo geras pluoštas taip ir nepanaudotų šių dokumentų...
Tos pačios dienos vakare parapijos choristai gerą savaitėlę anksčiau nusprendė paminėti savo globėjos šv. Cecilijos dieną ir lydimi klebono vyko į Panevėžį žiūrėti spektaklio „Rotšildo smuikas“. Tai buvo ne tik didelė dozė kultūros, bet ir galimybė nors trumpam atitrūkti nuo saviškių rūpesčių ir vargų, kai kam prisiminti „senus gerus laikus“, daugelis ištaikė laiko ir tiesiog paplepėti, ką vargonininkė repeticijose bei Mišiose gerai mato ir pripratusi „rūsčiu“ žvilgsniu malšinti.
Lapkričio 15 d., antradienį, kasmėnesiniuose Švč. M. Marijos atlaiduose su vysk. Linu meldėsi tik nedidukė (turbūt dėl to, kad Gailestingumo durys uždarytos) grupė piligrimų ir parapijiečių, tilpusių ir pro rakto skylutę.
Lapkričio 18–19 dienomis (penktadienį ir šeštadienį) klebonas ir dalis parapijos personalo dalyvavo Pasaulinėje lyderystės konferencijoje Vilniuje. Dvi dienas trukęs intensyvus renginys sutraukė tiek dvasinės, tiek pasaulietinės sričių atstovus. Krikščionių organizuojama konferencija visiems įtaigiai skelbė žinią apie tarnaujantį lyderį. Tikimės, kad parsivežta vertinga medžiaga bus progų pasidalinti ir parapijos erdvėse.
Lapkričio 23 d., trečiadienį, šv. Mišiose ir Šventojo Rašto studijose klebonas sulaukė tikriausiai didžiausios savo gimtadienio dovanos – gausaus būrio MŪSŲ. Aišku, nuostabi (neabejotinai skani) dovana buvo spalvingi bei truputėlį sveikuoliški tortai ir visi kiti skanėstai, ir dainos, ir bendravimas. Bet vis tiek: proga taip tiesiai apie Dievo Žodį kalbėti ir į mokinystę kviesti kokius dešimt kartų ilgiau nei trunka homilija... Galbūt kažkurio jūsų sąmoninga ir/ar atnaujinta kelionė su Dievu ir prasidėjo toje gimtadienio šventėje..?
Lapkričio 25 d., penktadienį, Panevėžyje vyko konferencija „Panevėžio vyskupija: nuo steigimo iki nūdienos“, kurioje dalyvavo ir klebonas kun. Gediminas, po jos tekinomis skubėjęs į Krekenavą. O čia buvo aukojamos vakarinės šv. Mišios, po kurių vaikai, jaunimas, sako, ir pats klebonas parapijos namų didžiąją salę transformavo į kino apdovanojimų sceną, kur princesės, superdidvyriai, „pimpačkiukai“, našlaitės, raganos ir „blogiukai“ šventė rudens gimtadienių šventę „holivudiškai“.
Lapkričio 26 d., šeštadienį, vos spėję nusigramdyti penktadienio vakarinį „makiažą“ dalis jaunuolių išvyko į Panevėžį savanoriauti ir dalyvauti priešadventiniame Panevėžio vyskupijos šeimos ir jaunimo centrų organizuotame renginyje „Adventas. Kažko laukti ar pralaukti?“ Čia buvo galima klausytis katechezių, diskutuoti ar pinti advento vainikus teminiuose užsiėmimuose, melstis sutaikinimo pamaldose ir šv. Mišiose su vyskupijos ganytojais.
Lapkričio 27 d., pirmą Advento sekmadienį, po šv. Mišių „Pirmosios Komunijos vaikai“ ir jų tėveliai, artimieji bei mokytoja Svajonė su savanoriais atidarė tikrų, natūralių, „made in Lithuania“ advento vainikų dirbtuves. Pagaminti vainikai keliavo į namus kaip būsimų keturių kelionės Gimimo link savaičių priminimas.
Prieš keletą dienų atsiverčiau piligrimystės intencijų knygą (bazilikos gale ant staliuko tokia tūnojo), kad galėčiau susirašyti, iš kokių gi vietovių piligrimų sulaukėme šiais Gailestingumo metais. Sąrašą apibendrinu: Vokietija, JAV, Meksika, Didžioji Britanija ir VISA Lietuva. Ar galite pagalvoti? Kokia miestelio ar net miesto bažnyčia sulaukia žmonių iš tokios gausybės įvairių kampelių?! Gal, kai Jubiliejinės durys užvertos, svečių bus kiek mažiau, bet mūsų proga ir atsakomybė liudyti Jėzaus mokinių ir meilės bendruomenę (net mažutėlyčiais gestais) yra didžiulė. Tad gal ir eikime..?
Nuotraukų autoriai: Kęstutis ir Rita Lapiniauskai, Julija Lapiniauskaitė, Ugnius Mikaliūnas, Rūta Adamkevičienė.