Lapkričio mėnesį, atnešusį niūrius ir ūkanotus rytus su visą dieną neprašvintančiu „cepelininiu“ dangumi, praskaidrinti kasmet skuba Visų Šventųjų iškilmė. Šiemet švęsdami Eucharistiją ir paraginti klebono Gedimino spaudėme vienas kitam rankas, sveikindami šalia esančius šventuosius. Kiekvienas turime galimybę siekti šventumo, tad toks rankos paspaudimas turėtų paraginti mus nebijoti siekti šventumo, nemanant, jog šventieji tik tie, kurie minimi Visų Šventųjų litanijoje. Šią iškilmę šventė ir mūsų gretimos parapijos - Upytė ir Vadaktėliai, o Krekenavoje vakare rinkomės į Šv. Mišias už mirusius. Žvakių šviesoje minėjome savus mirusiuosius, meldėmės už juos, prašėme jiems užtarimo, tuo pačiu prašydami ir mus užtarti prieš Viešpatį. Gedulinė procesija su maldomis ir giesmėmis dėl prapliupusio lietučio šiemet buvo einama bazilikos teritorijoje ir šventoriuje. Tie, kurių neišgąsdino tamsa ir oro sąlygos, po šv. Mišių dar skubėjo kartu su klebonu į Krekenavos kapines, kur mirgančių žvakelių jūroje dar sykį galėjo pabūti maldoje ir mintyse su savo šeimų ir giminės mirusiaisiais. Vėlinių dieną parapijiečiai rinkosi į sudėtines šv. Mišias už mirusius Krekenavoje ir Upytėje, kur taip pat buvo einama gedulinė procesija.
Praėjus intensyviam pirmajam lapkričio savaitgaliui, pirmadienį parapijoje mus aplankė net 9 paskutinio kurso Kauno seminarijos studentai. Klierikai pas mus atvyko pasižiūrėti kuo gyvena parapija, pabendrauti su personalu ir savanoriais, sužinoti, kokie iššūkiai jų laukia būsimose tarnystės vietose, kur dažnai jaunam ir nepatyrusiam kunigui sunku susivokti, kaip veikia visi parapijos „sraigteliai“. Aplankę renovuojamą baziliką kartu su keliais parapijiečiais (nestebėtina, juk pirmadienis) klierikai šventė Eucharistiją mūsų laikinuose maldos namuose. Po šv. Mišių klierikų laukė skanūs pietūs, paruošti mūsų savanorių Akvelinos ir Irenos, kurios vėliau klierikams sudėjo parapijiečių suaukotų negendančių maisto produktų ir daržovių lauknešėlį. Klierikai mūsų parapijoje praleido gerą pusdienį, zakristijonas Algirdas ir vargonininkas Mantas jiems aprodė ir gretimas parapijas, aplankydami Vadaktėlius ir Upytę. Tikimės, kad iš mūsų parapijos būsimieji kunigai išsivežė geros patirties tiek, kiek patys turėjo noro klausti ir klausytis!
Lapkričio 8-10 dienomis klebonas Gediminas buvo „paskolintas“ rekolekcijoms Bernardinuose, kur jo mokymu ir paskaitomis džiaugėsi Bernardinų parapijos (ir ne tik) žmonės Trinapolio rekolekcijų namuose. Mūsų parapijai gi savo ruožtu buvo „paskolintas“ brolis kunigas Evaldas Darulis OFM, kuris aukojo sekmadienio šv. Mišias Upytėje ir Krekenavoje. Tokie savotiški „mainai“ leidžia mums suprasti, jog nesvarbu, kas prie šv. Mišių stalo aukoja duoną ir vyną, visa tai daro Kristus. Na, o patiems kunigams turbūt tai šioks toks iššūkis, atvykus į dar nelankytą parapiją įsitraukti į Eucharistiją su jau nusistovėjusia tos parapijos tvarka ir įpročiais. Džiugu ir tai, kad mūsų klebonas yra toks laukiamas ir reikalingas ne tik mums, bet ir kitoms parapijoms, kurios jį kviečiasi rekolekcijoms ir kitokiomis progomis. Išdrįsčiau teigti, jog tai ir jam pačiam puiki proga evangelizuoti, aiškint Dievo Žodį, sulaukti atsako, padėti atsiversti. Tikiu, jog ir mus visus tokiais atvejais svečioje vietoje jis geru žodžiu pamini!
Lapkričio 14 diena buvo ypatinga mūsų šeimai – ankstyvą rytą pasaulį išvydo mūsų sūnus Kasparas. Džiaugiamės visų parapijiečių palaikymu ir dėkojame už maldas, kurios lydėjo mus visą šį kelią iki naujos gyvybės atėjimo į pasaulį. Jūsų šiluma, dėmesys ir rūpestis ir toliau leidžia mums augti, ypač pagelbstint parapijos personalui, pasidalinus raštinės darbus ir atsakomybes. Suprantama, kad kuriam laikui tenka atsiriboti fiziškai nuo visų parapijos reikalų, tad ši lapkričio kronika – tik dalis viso to, kas vyko parapijoje šį mėnesį. Su dideliu dėkingumu perleidžiu mėnesį pabaigti apžvelgti Rugilei Duliūtei.
Lapkričio 8d. Krekenavos parapijos jaunimas dalyvavo Kauno arkivyskupijos organizuotame jaunimo sielovados forume, sukvietusiame visus bendradarbius ir jaunimo lyderius. Renginys buvo skirtas aptarti darbo su jaunimu patirtį, žvelgti į perspektyvas, analizuoti jaunimo aktualijas bei ieškoti naujų veikimo būdų ir galimybių. „Būti jaunimo tėvu, ganytoju ar vadovu – tai gebėjimas rasti kelius, kur kiti mato tik sienas, atpažinti galimybes, kur kiti įžvelgia vien pavojus“ – apaštališkajame paraginime primena popiežius Pranciškus. Tikiu, jog sugebėsime rasti tuos rizikingus kelius, vedančius į amžinojo Tėvo meilės prieglobstį.
Lapkritis įpusėjo tradiciniais kasmėnesiniais Švč. Mergelės Marijos atlaidais, kurių metu sulaukėme vyskupijos ganytojo Lino Vodopjanovo OFM. Eucharistiją, kaip ir įprastai šventėme laikinuose maldos namuose, o homilijos metu girdėjome raginimą melstis Dievo gailestingumo, kuris keistų mūsų širdis ir mintis.
Lapkričio 17 dieną, sekmadienį po Šv. Mišių, nevisi suskubo namo. Parapijos vaikų ir jaunimo grupė kiekvieną sezoną turi tradiciją švęsti tuo laikotarpiu gimusių gimtadienius. Tad ir šis ruduo neliko išskirtinis, į šventę pažvelgę kiek originaliau, leidomės į nuotykį Meksikos ritmu. Čia mūsų laukė smagūs žaidimai, paslaptingoji geltonoji dėžė, šokiai, vyskupijos jaunimo centro vadovės ses. Aušros Vartų Marijos liudijimas ir be abejo apsilaižyti pirštus privertę meksikietiški užkandžiai. Džiaugiamės bendryste ir galimybe dalintis šypsenomis net ir niūriomis bei tamsiomis rudens dienomis.
Panevėžio kraštotyros muziejus kiekvienais metais organizuoja konferencijas, kurių metu kviečia pažvelgti į Panevėžio miesto ir krašto istoriją vis kitais rakursais. Šių metų lapkričio 14 d. jie visų laukė konferencijoje „Iš Panevėžio praeities: šeimos portretas istorijos kontekste“. Jos metu savo įžvalgomis apie šventojo tėvo Pranciškaus posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Amoris Laetitia“ dalinosi ir klebonas Gediminas (tema „Amoris Laetitia“ – žinia šeimai, visuomenei, valstybei“).
Lapkričio 22-23 dienomis jau 10-us metus iš eilės Vilniuje vyko pasaulinė lyderystės konferencija, sukvietusi visus norinčius lavinti savo lyderystės – vadovavimo dovaną. Joje dalyvavo ir Krekenavos parapijos personalas bei bendruomenės nariai. Konferencijos programą sudarė 8 skirtingos sesijos, kurių metu girdėjome pranešimus apie kartų skirtumus, lyderystės motyvus, atmetimo baimę, debiutanto sėkmę, o gal tiksliau pradedančiojo drąsą ir dar daugelį kitų temų. Sesijų metų tiesiogiai vyko ir keli interviu, vienas iš jų - su mums visiems gerai žinomu Rimu Šapausku, kuris skatino būti tokiais, kokias mus sukūrė, nebijoti iššūkių bei gyventi čia ir dabar, nes „krikščionybė ir sekimas Kristumi daug ką nušviečia visiškai kita šviesa“. Pasaulinį lyderystės tinklą sudaro net 135 šalys, ir kasmet panašaus pobūdžio konferencijoje dalyvauja daugiau kaip 400 000 lyderių. Viliamės, jog ši konferencija detalizavo ir apibrėžė iššūkius, paruošė nesibaigiančioms galimybėms ir įkvėpė visus Dievo duotą viziją paversti realybe.
Nuotrauka Tomo Marecko
Lapkričio 24d. paskutinį rudens sekmadienį šventėme Kristaus Karaliaus iškilmę, žyminčią Bažnytinių liturginių metų pabaigą, taip pat minėjome bažnytinės muzikos, vargonininkų globėjos Šv. Cecilijos dieną – malda apgaubėme parapijos choristus bei vargonininką Mantą Masioką. Kartu sveikinome ir kleboną kun. Gediminą gimtadienio proga, dėkodami jam už dėmesingumą ir jautrumą vedant mūsų kaimenę. Visi dalyvavę Šv. Mišiose buvo vaišinami gimtadienio tortu, kurį mums pagamino ir padovanojo parapijietė Aldona Vorienė.
Lapkričio 30d. kelios vaikų ir jaunimo grupės atstovės: Otilija, Akvilė ir Elinga dalyvavo Jaunimo susitikimų dienoje Kaune „Perkeičia vandenį“ – apie tai, kas perkeičia liūdną, vienišą, laimingą ar puošnią kasdienybę. Akvilė dalinasi įsimintiniausia renginio akimirka: „Labiausiai mane palietė Karolio Lasio liudijimas, žavėjo jo nuoširdumas ir atvirumas, kuomet kalbėjo apie savo gyvenimą, jį ištikusį „dugną" ir kaip jam padėjo išvykimas į Taize bendruomenės susitikimą, kuriame jis pirmąkart savo gyvenime atliko išpažintį, po kurios suvokė, kad Dievas yra gailestingas, be galo mylintis ir atlaidus“. „Jėzus tau dovanoja džiaugsmą, kuris turėtų tave daryti laimingą“ sakė vienas pranešėjas susitikimo metu, ir iš ties, kur slypi mūsų visų tikrasis džiaugsmas?
Lapkričio 25 – gruodžio 6 dienomis klebonas buvo išvykęs, o mes, skaičiuodami paskutines rudens ir intensyvaus lapkričio dienas, pradėjome pasiruošimą advento laikui.