Kovo 14 d. į amžinuosius Dangiškojo Tėvo namus iškeliavo Krekenavos šviesuolis - mokytojas Vincas Steponavičius. Laidotuvių šv. Mišios Krekenavos bazilikoje kovo 15 d. 12 val.
Nuo 1964 m., mokytojas V. Steponavičius Krekenavos mokykloje mokė vaikus gimtosios lietuvių kalbos ir literatūros, skiepijo gėrį, žadino ir ugdė meilę savo tautai ir tėvynei. Visą gyvenimą priklausė tokiems Lietuvos mokytojams, kurie neapsiriboja vien stropiu tarnybiniu darbu, o visą savo laisvalaikį, jėgas, resursus ir kūrybines galias aukojo tautos pažangai ir gerovei. Periodinėje spaudoje paskelbė per 300 straipsnių, daugiausia – „Gimtinėje“ (2003 m. pelnė jos laureato titulą), „Lietuvos aide“, „Tėvynėje“, „Tremtinyje“, „XXI amžiuje“, „Apžvalgoje“. Jo kūrybą spausdino 56 periodiniai leidiniai. Dalinamės keliais mokytojo kurtais eilėraščiais:
Nesmerkite manęs
Nesmerkite manęs, kad Lietuvą myliu lyg Dievą,
Jos pulsą visada širdim jaučiu.
Aš jos siekius, vargus nešiojuosi kas dieną,
Su ja džiaugiuos, su ja skausmus kenčiu...
Kai knygnešiai neleido jai vergijoj dusti,
Ir man alsuoti darėsi lengviau.
Kai Baltijos kely su Trispalve stovėjau –
Ir ji tada atsikvėpė lengviau...
Kai tremtyje, vienutėse turėjo mirti,
Didžiam skausme vos plakė man širdis...
Tad negaliu jos nemylėti ir neginti,
Kai šiandien laisvės varpą aš ir tu girdi...
Įaugau aš į ją kaip ąžuolas į žemę –
Gyventi einam tuo pačiu keliu.
Nesmerkite, jei Lietuvą myliu kaip Mamą –
Kitokis šiandien būti negaliu.
Prisipažinimas
Aš visą laiką ėjau prieš šaltą šiaurės vėją,
Vienas šalau, speiguotai pūgai siaučiant laukuose...
Šiandien širdis nurimo. Pavargau daug nuėjęs,
Sunku laikyt man likimą šaltuose delnuose...
Kai pažvelgiu į nueitą gyvenimo kelią,
Matau tėvų namus paunksmėje aukštų klevų...
Širdis suspurda, troškimai vėl eiti kelia
Į tėviškę priglust prie žemės ir tėvų...
Deja, žinau, ten nieko aš jau neberasiu –
Nei senos pirkios, nei vaikystėj išmintų takų...
Nors praeitį aš kasdien auksinėm svajonėm pinsiu,
Nesugrąžinsiu nieko, ir dėl to man labai sunku...
Paslėpsiu širdyje, kas mano išgyventa –
Ir džiugesį, ir liūdesį dėl meilės ir skaudžių klaidų...
Tačiau ir šiandien, kol širdis krūtinėj plaka,
Aš ne tik skausmo, bet ir džiaugsmo vis dar surandu...
