Rugsėjis dažnoje šeimoje prilygsta naujai pradžiai. Taip ir mūsų parapijoje, klebonui kun. Gediminui Jankūnui dėstytojaujant Kauno Vytauto Didžiojo universitete, darbai ėmė suktis kitokiu ritmu. Prasidėjus pamokoms mokykloje, kitokiu laiku ėmė dirbti ir parapijos raštinė. Atrodė, kad visi ima mobilizuotis ir rengtis ilgam darbų ir atsakomybių periodui.
Krekenavoje mokinukai mokslo metus pradėjo šeštadienį, rugsėjo 1-ąją, o šv. Mišios Upytėje už besimokančius ir pedagogo duoną kremtančius buvo aukojamos pirmadienį. Klebonas kun. Gediminas spėjo aplankyti net tris ugdymo įstaigas, skambant mokykliniam varpeliui. Pasidžiaugta buvo jo apsilankymu ir Žibartonių pagrindinėje mokykloje.
Pirmąjį rugsėjo savaitgalį sekmadienio šv. Mišių metu turėjome nuostabią progą girdėti Vilniaus Šv. Jono vienuolyno chorą „Adoramus“, vadovaujamą Imanto Šimkaus. Tą dieną bazilikoje buvo regėti daug tautiniais rūbais vilkinčiųjų svečių, kurie šv. Mišioms pasibaigus rinkosi Krekenavos miestelio aikštėje į tradicinį tris kartas vienijantį folkloro festivalį „Mes į kryžkelę išėjom“. Šis festivalis šiemet sulaukė LRT televizijos laidos „Duokim garo“ vedėjos Loretos Sungailienės vadovaujamo folkloro ansamblio „Virvytė“ iš Vilniaus, padovanojusio mums liaudišką aukojimo giesmę šv. Mišių metu. Sugužėti į festivalį miestelio aikštėn iš karto negalėjome, nes tądien gretimoje Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko parapijoje mūsų laukė tradiciniai palaimintosios Izabelės atlaidai. Vadaktėlių parapijiečiai šių atlaidų metu atsisveikino su zakristijonu Kęstučiu Lapiniausku, kuris baigė savo tarnystę šioje parapijoje. Daug darbų Kęstučio buvo nuveikta Vadaktėliuose kartu su aktyviais parapijiečiais, kuriems teks atsakomybė atgaivintas tradicijas išlaikyti. Po atlaidų dar spėjome ir folkloro šventėje pabuvoti, ir amatų turgelį aplankyti, ir aštria sriuba pasivaišinti. Būta labai intensyvios dienos!
Parapijoje rugsėjo mėnesį būta ir kitokių personalo pokyčių. Savo tarnystę Krekenavoje taip pat baigė parapijos religinio ugdymo vadovė Svajonė Lapiniauskienė. Su dėkingumu paleidžiame Svajonę, suprasdami, kiek daug jos duota parapijos vaikams ir jaunimui, kiek daug laiko skirta pasirengti krikšto katechezėms, susitikimams su sužadėtiniais. Norisi tikėti, kad visa ši patirtis nenueis veltui ir bus pasidalinta su kitais. Dievo palaimos tolimesniems Jūsų darbams! Na, o susiklosčius tokiai situacijai parapijoje, nuspręsta šiais metais Krekenavoje neruošti vaikų Pirmosios Komunijos ir jaunuolių Sutvirtinimo sakramentams. Vis tik Eucharistijos ir Sutaikinimo sakramentui bus ruošiama Žibartoniuose, kur į susitikimą su vietos vaikais ir jų tėveliais rugsėjo 8 d. popietę atvykęs klebonas kun. Gediminas aptarė būsimą katechetinę programą.
Rugsėjo 9 d., sekmadienį, iš karto po sumos šv. Mišių Krekenavos bazilikos choras kartu su klebonu ir keletu kitų parapijiečių vyko į Šiluvos atlaidus. Vykstančiųjų būryje būta kasmet šiuose atlaiduose apsilankančių, bet turėjome ir pirmą kartą lankančiųjų šią šventą vietą. Mums teko garbė giedoti 16 val. šv. Mišiose Apreiškimo koplyčioje, kur mūsų parapijietės skaitinius skaitė, o klebonas kun. Gediminas sakė homiliją susirinkusiems apie Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apreiškimo žinią šiuolaikiniam pasauliui. Buvo įdomu stebėti atlaidus kitame krašte, juk dar visai neseniai tokie patys, tik gal mažesni savo apimtimi, atlaidai šurmuliavo ir mūsų parapijoje. Atlaidai toks mechanizmas: jei iš šono stebint atrodo, kad viskas vyksta sklandžiai ir be trikdžių, reiškia po visu tuo slepiasi tinkamai pasidalintos bei sąžiningai vykdomos pareigos. Toks įspūdis susidarė būnant Šiluvoje, vėliau dar ir klebonui kun. Gediminui patvirtinus, kad į atlaidus atvyksta gausus būrys iš anksto užsiregistravusių savanorių iš Kauno arkivyskupijos. Galbūt ir mes Didžiuosiuose Žolinės atlaiduose galėtume sulaukti pagalbos iš Panevėžio vyskupijos Jaunimo centro savanorių, kas būtų svari parama mūsų parapijos vaikams ir jaunimui. Apėję Šiluvos atlaidų turgelį, pasivaišinę kvapnia kava vietos kavinėje, dar pasilabinome su krekenaviškiais teatralais, tą patį vakarą rodžiusiais savo spektaklį atlaidų piligrimams. Vykdami namo pakeliui stabtelėjome smagiai iškylai ant kalnelio ir dėkojome vargonininkui Mantui Masiokui ir klebonui kun. Gediminui Jankūnui už progas Eucharistiją švęsti ne tik savo parapijoje, bet ir šlovinti Viešpatį kitose šalies šventovėse. Šiluvos atlaidus sekančią rugsėjo savaitę dar aplankė dvi grupelės kitų krekenaviečių piligrimų, tad tikrai nemažai mūsiškių turėjo šį mėnesį progą maldoje kreiptis į mūsų Dangiškąją Motiną šioje ypatingoje vietoje.
Rugsėjo 12 d. vakarą į parapijos namus posėdžiui rinkosi parapijos ekonominė ir pastoracinė tarybos. Susirinkimo metu buvo aptarti ir įvertinti praėję Žolinės atlaidai, pasitarta dėl parapijai svarbių kitų reikalų ir iškeltas klausimas dėl klebonijos pastato naudojimo. Kadangi Panevėžio rajono savivaldybė yra skyrusi lėšų altarijos stogo keitimo darbams, būtų tikslinga ir ekonomiškai naudinga perkelti kleboniją į altarijos patalpas. Parapijiečiai tokią galimybę siūlė atsižvelgdami į reikalingus kaštus patalpoms įrengti, todėl nutarta kreiptis į bendruomenę, kviečiant pagal galimybes prisidėti auka prie būsimų darbų. Su Dievo palaima ir visų mūsų parama klebonija į naujai įrengtas patalpas turėtų įsikelti jau lapkričio mėnesį.
Sekančią dieną, rugsėjo 13-ąją, šv. Mišios buvo aukojamos Krekenavos globos namuose. Tos pačios dienos vakare Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Mūsų gyvenimo popiežiai“. Šiame renginyje girdėjome apie Joną Paulių II, Benediktą XVI ir Pranciškų iš mūsų vyskupo Lino Vodopjanovo OFM, klebono kun. Gedimino ir Masiokų šeimos lūpų. Pastarieji šiame renginyje pristatė dar šviežius įspūdžius iš Pasaulio šeimų kongreso Dubline, Airijoje. Net mažosios Dominyka ir Justina pristatė žaidimą, kurį atsivežė iš kelionės. Šis pasibuvimas buvo tarsi įžanga į būsimą susitikimą su Šventuoju Tėvu mūsų šalyje.
Kasmėnesiniai Švč. M. Marijos atlaidai rugsėjį išpuolė šeštadienį, šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Atvykę piligrimai galėjo pasidžiaugti nauja tapytojo Algio Augustaičio darbų paroda parapijos namuose. Sekmadienį, rugsėjo 16 d., po šv. Mišių bazilikoje norintieji galėjo suskubti į amatininkų šventę „Linų dienos“ Upytės tradicinių amatų centre. Ten raugo keramikos puodelį pasigamino net mūsų klebonas, laukęs kol iš karštos krosnies išimtas gaminys įgys netikėtų raštų piešinį.
Rugsėjo 19 d., trečiadienį, susirinkome į pirmąsias naujų mokslo metų Šventojo Rašto studijas, kurias pradėjome šv. Mišiomis bazilikoje. Nors regis tie patys veidai susirenka trečiadieniais į parapijos namus jau šeštus metus iš eilės, atsiranda ir naujų. Kviečiu nebijoti ateiti ir leisti Dievui veikti mūsų gyvenimuose! Sako, kad pavasarį Šventojo Rašto studijų grupės studentai ir jų artimieji vėl patrauks piligrimų takais! Šįkart mūsų pažinimo lauks šv. Teresė Avilietė ir šv. Kryžiaus Jonas Ispanijoje.
Tinkamai pasirengti susitikti su į Lietuvą atvykstančiu popiežiumi Pranciškumi galėjome bazilikoje penktadienį, Šventojo Tėvo vizito išvakarėse. Kadangi mūsų klebonas jau buvo išvykęs į Vilnių, kur turėjo atsakingas pareigas, išpažinčių klausė ir šv. Mišias aukojo generalvikaras kun. Eugenijus Styra. Šeštadienį, rugsėjo 22 d. į Vilnių išvyko grupelė parapijos vaikų ir jaunimo, nekantriai laukusių susitikimo su popiežiumi Pranciškumi. Visos jų viltys ir troškimai buvo išpildyti su kaupu, Vilniaus Katedros aikštėje pasirodžius papamobiliui. Giesmėmis, popiežiaus vizito himnu ir audringais plojimais pasitikę Šventąjį Tėvą mūsų jaunieji piligrimai klausėsi žinios, kurią jiems atvežė popiežius Pranciškus. Daugumai mūsų tądien teko stebėti vizitą televizorių ekranuose, bet jau labai ankstyvą sekmadienio rytą beveik 50 krekenaviškių autobusu riedėjo Kauno link, kur laukė šv. Mišios su Šventuoju Tėvu. Perėję patikrą dar dienai auštant jau stovėjome savo sektoriuje ir laukėme. Žmonių plūdo minios, diena aušo ypatingai graži ir saulėta. Iškėlę savo parapijos vėliavą susibūrėme kartu į grupelę su mūsų vaikais ir jaunimu, Santakoje būdravusiais jau nuo ketvirtos valandos ryto. Išgirdome daug liudijimų, repetavome šv. Mišių giesmes kartu su jungtiniu choru, kalbėjome Rožinį, atmosferą minioje įkaitino Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo kalba, kvietusi visus „prisisegti saugos diržus“, nes susitinkant su Viešpačiu Eucharistijoje maža nepasirodo. Ir tikrai, maža nepasirodė! Įsukus papamobiliui į Santaką, minia suūžė, skanduodama itališkai popiežiaus vardą, veiduose dar labiau sušvito šypsenos ir nuvilnijo jaudulio banga. Žinoma, neišvengiamai, beveik visi čiupo telefonus, bandydami sustabdyti akimirką, ką bandžiau padaryti ir aš, deja, nesėkmingai, nes norėjosi visa tai išvysti gyvai, tad jokių įspūdingų kadrų nepadariau. Šv. Mišios, kuriose dalyvauja šimtatūkstantinė minia, – nepaprasta patirtis, o jei dar Eucharistijai vadovauja pats Kristaus vietininkas žemėje! Ne veltui danguje tą rytą vėrėsi vaivorykštės juosta, visus privertusi pagalvoti, jog šis popiežiaus Pranciškaus, pakviesto sapne Angelo atvykti į Baltijos šalis, vizitas buvo didžiulė Dievo dovana mūsų šaliai.
Paskutinį rugsėjo sekmadienį atlaidų sulaukė Žibartonių gyventojai. Šv. Vincento Pauliečio koplyčioje buvo švenčiami tituliniai atlaidai. Apie šį šventąjį homilijoje kalbėjo klebonas kun. Gediminas, vėliau pakvietęs žibartonietę Birutę Banaitienę papasakoti trumpą koplyčios istoriją. Į atlaidus susirinko nemažas būrys vietos gyventojų ir svečių, kuriuos vėliau savo pasirodymais linksmino Upytės tradicinio muzikavimo ansamblis „Vešeta“ ir Žibartonių ansamblis „Liaudė“. Agapės metu vaišingosios Žibartonių šeimininkės pasirūpino visais atvykusiais. Buvo džiugu matyti, kad bendruomenė susitelkia ir Eucharistiją švęsti mokosi ir mažas, ir didelis. Susitelkimo ir kantrybės kelyje Kristaus link mažiesiems žibartoniečiams! Palydėkime juos maldoje, užtardami ir prašydami padrąsinimo!
