Balandžio 23 d. minime šv. Jurgį (m. 300), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės gerbiamas Rytų ir Vakarų Bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia buvo lankoma maldininkų nuo IV a.
Apie Jurgį žinome tik tai, kad jis buvo krikščionis kareivis, nukankintas Palestinoje. Legenda pasakoja, kad jis buvęs Kapadokijos didikų krikščionių sūnus, narsus karys, dėl savo kariškų dorybių patekęs į imperatoriaus Dioklecijano asmeninę gvardiją. Šio imperatoriaus laikais prasidėjus krikščionių persekiojimui, Jurgis dėl savo tikėjimo buvo nužudytas. Pasakojimas, kad jis išlaisvino karalaitę iš slibino, yra mitinis motyvas, sukurtas pagal kitų slibino nugalėtojų – Persėjo, Indro, Zigfrido – legendas. Jurgio kultas, prasidėjęs Bizantijoje, paplito visuose Rytuose nuo Gruzijos iki Abisinijos.Romoje jau VI a. Belizarijus Jurgio garbei pavadino San Sebastiano miesto vartus, o VII a. buvo pastatyta jo vardo bažnyčia – San Giorgio in Velabro. Viduramžių kryžiaus žygių dalyviai jį buvo pasirinkę savo globėju, taip Jurgio kultą išplatindami po visą Europą. Jis tapo daugeliu valstybių ir miestų globėju: Anglijos, Katalonijos, Aragonijos, Gruzijos, Lietuvos, Portugalijos, Ligūrijos, Genujos, Venecijos.
Jurgis laikomas arklių ir apskritai gyvulių globėju. Gal dėl to ir Lietuvoje jis toks populiarus. Jurgio šventė, įgavusi folklorinį atspalvį, pakeitė senovės pagonių pavasarinę šventę. Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad per Jurgines negalima nieko dirbti laukuose su arkliais, nes tai – jų šventė. Tikima, kad Jurgis rūpinasi gyvuliais, kol jie ganosi lauke, todėl per Jurgines banda būdavo pirmą kartą išgenama į lauką. Stengtasi per Jurgines gyvulius kuo geriau pašerti ir prižiūrėti. Su gyvuliais ir ganymu susijęs ganyklų poreikis. Todėl šv. Jurgis būdavo prašomas atrakinti žemę, duoti gaivinančią rasą, leisti augti žolei.
Krekenavos mažojoje bazilikoje Šv. Jurgio paveikslą regime dešiniojo altoriaus viršutinėje dalyje, virš Šv. Antano paveikslo. Paveikslas pagamintas Šiauliuose, iki 1911 m., Aleksandro Zaborskio įsteigtame susivienijime/gamykloje, manoma dailininko A. Przeslańskio. Mene Šventasis Jurgis vaizduojamas su kario apranga, sėdintis ant žirgo ir ietimi nusmeigiantis slibiną.
Per Jurgines pagal laikantis tradicijų kiekvienas ūkio savininkas pats, ar per šeimos narį pagal išgales ir dosnumą siųsdavo į bažnyčią, kurioje yra Šv. Jurgio altorius ar paveikslas auką. Išskirtinumas, kad vietoje piniginės aukos, tą dieną, buvo galima auką nešti gyvulių teikiamais maisto produktais: kiaušinius, sūrius, lašinius, mėsą, vilną, ar kas kaip sumanydavo. Balandžio 21 d. Krekenavos bazilikoje minėjome Šv. Jurgį, atnašų metu parapijiečiai prie altoriaus nešė gėrybes.